Stadionų prožektoriai: 250—1500 W ir optika
Transliuojamai varžybai ir vietos treniruotei reikia ne tik skirtingos galios, bet ir visiškai kitokios optikos bei mirgėjimo kontrolės.
Stadionų prožektoriai — nuo 250 W mėgėjų treniruočių aikštynams iki 1500 W transliacijai pritaikytiems kompleksams. Reikalinga galia priklauso ne tik nuo aikštės dydžio, bet ir nuo žaidimo lygio bei to, ar bus vaizdo transliacija.
Kodėl optikos kampas keičiasi priklausomai nuo atramos aukščio, ir kodėl transliacijai reikalingas specialus, „be mirgėjimo“ maitinimo šaltinis.
Galia pagal lygį
Mėgėjų treniruočių aikštynui dažniausiai pakanka 250—400 W prožektorių. Klubų varžyboms be transliacijos — apie 600—1000 W. Transliuojamoms varžyboms su aukštais kokybės reikalavimais naudojami 1000—1500 W prožektoriai su tiksliai kontroliuojama optika.
Siaura ar plati optika
Aukštesnei atramai (virš 15—20 m) tinka siauras 10—25° spindulys — šviesa toliau nukeliauja iki aikštės. Žemesnei atramai reikalingas platesnis spindulys, kad šviesa pasiektų visą plotį iš arčiau.
Mirgėjimas ir lėto judesio kamera
Transliacijai lėto judesio pakartojimuose net nedidelis šviestuvo mirgėjimas tampa matomas kadre. Todėl transliuojamiems objektams reikalingi aukšto dažnio, „be mirgėjimo“ (flicker-free) tvarkyklės — įprastas, pigesnis draiveris tam nėra sertifikuotas.
Apšvietimo klasė pagal varžybų lygį
Prieš renkantis prožektorius, pirmiausia reikia atsakyti į klausimą, kokio lygio varžybos aikštėje vyks. Sporto apšvietimo standartai skiria tris pakopas: treniruotės ir mėgėjų žaidimai, klubinės varžybos be transliacijos ir rungtynės, filmuojamos televizijos kamerų. Kiekviena pakopa kelia vis griežtesnius reikalavimus ne tik vidutinei apšvietai, bet ir jos tolygumui bei akinimo ribojimui.
Lietuvoje šis skirstymas veikia praktiškai: pavyzdžiui, Kėdainių miesto stadiono apšvietimas įrengtas pagal FIFA reikalavimus IV klasės apšvietimo režimui, o UEFA stadionų kategorijos (nuo kurių priklauso, ar stadione gali vykti oficialios rinktinių rungtynės) tarp infrastruktūros reikalavimų atskirai išskiria aukštesnės kokybės aikštės apšvietimą. Todėl savivaldybės ar klubo projekte apšvietimo klasę verta užsifiksuoti raštu dar prieš skaičiuojant prožektorių kiekį — nuo jos priklauso ir stiebų aukštis, ir galia, ir biudžetas.
Stiebų aukštis ir išdėstymas
Dažniausios schemos — keturi kampiniai stiebai arba dvi eilės šoninių atramų palei aikštės kraštines. Kampinė schema pigesnė (mažiau atramų ir kabelių trasų), bet reikalauja aukštesnių stiebų ir siauresnės optikos, kad šviesa pasiektų aikštės vidurį. Šoninė schema duoda tolygesnį apšvietimą ir mažesnius šešėlius, todėl dažniau naudojama transliuojamoms aikštėms.
Esminė taisyklė — prožektoriai negali būti nukreipti taip, kad akintų žaidėjus žiūrint į kamuolį ar kamerą: apšvietimo pozicija parenkama pagal žaidimo kryptis, o ne vien pagal patogiausią montavimo vietą. Per žemai sumontuotas galingas prožektorius yra dažniausia mėgėjų aikštynų klaida — apšvieta popieriuje pasiekiama, bet žaisti nepatogu.
Tolygumas svarbiau už vidurkį
Du stadionai gali turėti tą patį vidutinį liuksų skaičių, bet skirtis kaip diena ir naktis: jei tarp stiebų lieka tamsios juostos, kamuolys ore „dingsta", o kameros vaizdas mirga tarp šviesių ir tamsių zonų. Todėl projektuojant vertinamas ne tik vidurkis, bet ir mažiausios bei vidutinės apšvietos santykis. Tolygumą lemia optikos kampų derinys — dalis prožektorių šviečia siaurai į tolimą zoną, dalis plačiai į artimą. Prieš perkant verta paprašyti DIALux skaičiavimo su tolygumo žemėlapiu — jį parengiame nemokamai, o šviestuvus rasite stadionų šviestuvų kategorijoje.