Sieniniai lauko šviestuvai: fasadui ir įėjimui

Įėjimo šviestuvas montuojamas žmogaus akių lygyje — todėl akinimo kontrolė čia svarbesnė nei bet kur kitur lauko apšvietime.

Sieniniai lauko šviestuvai fasadams ir įėjimams paprastai šviečia į viršų, į apačią arba abiem kryptimis vienu metu — tai pabrėžia sienos tekstūrą ir pažymi įėjimą, nesukuriant vieno ryškaus taško.

Kokia IP klasė reikalinga priklausomai nuo dengtumo, ir kokiame aukštyje montuoti, kad šviestuvas neakintų.

IP54 ar IP65

Dengtam įėjimui, kur šviestuvą tiesiogiai pasiekia tik pašalinis lietaus purslas, dažniausiai pakanka IP54. Atvirai sienos daliai, kurią tiesiogiai pasiekia lietus, reikalinga IP65.

Montavimo aukštis

Įėjimo šviestuvams įprastas montavimo aukštis — apie 2—2,2 m, kad šviesa kristų žemyn ant laiptų ar tako, o ne tiesiai į akis įeinančiam žmogui. Fasado apšvietimui iš apačios į viršų aukštis priklauso nuo norimo apšviesti ploto.

Automatinis valdymas

Populiaru derinti fotoelementą (įsijungia sutemus) su judesio davikliu papildomam ryškumui prie durų — tai patogu ir saugu, nereikia rankiniu būdu jungti šviesos kiekvieną vakarą.

Šviesos kryptis: aukštyn, žemyn ar į abi puses

Fasadiniai šviestuvai pagal spinduliavimo kryptį skirstomi į tris tipus. „Down" tipas šviečia tik žemyn — apšviečia taką ar duris ir mažiausiai teršia aplinką šviesa. „Up-down" kuria simetriškus šviesos stulpelius į abi puses — tai populiariausias architektūrinis sprendimas ritmiškam fasadui. Šviečiantys tik aukštyn naudojami rečiau — dažniausiai medžiams ar fasado fragmentams paryškinti. Renkantis verta pagalvoti apie kaimynus ir miegamųjų langus: aukštyn nukreipta šviesa antrame aukšte gali tapti trukdžiu.

Korpuso medžiaga ir jūros oro efektas

Lauko šviestuvo korpusas dažniausiai būna aliuminio lydinio su milteliniu dažymu arba nerūdijančio plieno. Aliuminis lengvesnis ir pigesnis, tačiau prie druskingo oro (pajūrio zonoje) svarbi dažų kokybė — pigus padengimas per kelerius metus pradeda luptis. Tamsios spalvos (juoda, antracitas) architektūriškai universaliausios ir mažiausiai matomos dienos metu, kai šviestuvas nešviečia. Tvirtinimo varžtai turi būti nerūdijantys — tai smulkmena, kurią pigūs gaminiai dažniausiai praleidžia.

Tipinės klaidos montuojant

Trys dažniausios klaidos: šviestuvas montuojamas per aukštai (šviesos stulpeliai „nukertami" ties stogeliu ir efektas dingsta), kabelis paliekamas be hermetinės movos (drėgmė kapiliariniu būdu pasiekia jungtis) ir visi fasado šviestuvai jungiami į vieną grandinę be atskiro valdymo (negalima palikti tik dalies šviesos nakčiai). Prieš montuojant verta ant sienos laikinai pakabinti vieną šviestuvą ir pažiūrėti efektą sutemus — perkabinti vieną yra paprasčiau nei dešimt. Modelius rasite sieninių fasado šviestuvų kategorijoje.